Rinkdamas informaciją Sutemų Archyvui supratau porą dalykų. Pirma tai, kad wikiai, fandom puslapiai ir pan., nužudė fanų darytus puslapius. Ir antra, kad socialiniai tinklai nekenčia chronologijos.
Mano nuotykiai su internetu prasidėjo ankstyvuosiuose 2000-uosiuose, Y2K or whatever. Riboti duomenys reiškė normuojamą paros prie kompo, konkrečiai prie interneto, laiką. Didžioji dalis maniškio būdavo leidžiamas ieškant daugiau J-Rock ir kelių mylėtų anime. Google paveikslėliai buvo jėga, o eit net į 12 paieškos puslapį – norma. Dabar jau nepamenu ar tada tie pirmi paieškos rezultatai jau būdavo kokia nors wikipedia (bet pamenu, kad tikrai nebuvo reklaminiai „sponsored“). Bet labai aiškiai pamenu džiaugsmą radus naują fanų puslapį. Jie būdavo tiesiog kažkas tokio, unikalūs, pilni dekoracijų, asmenybės. Kartais net kokią veiklą pasiūlydavo, pvz.: testuką, kuriuo patikrindavo žinias apie ieškotą temą, arba pasakydavo kuris asmuo toje paieškoje esi. Gal net pridėdavo kokį embed kodą, kad į dar tik bundančių socialinių tinklų profilį galėtum įsimesti mylimiausius personažus, testo rezultatą, ar kokį nors geresnį „skiną“ savo automatiškai grojančiai muzikai, kuri tada tikrai niekam netrukdė. (Neturiu nieko prieš galimybę iš socialinių tinklų prasimanyti pinigo, nei tuos pačius influencerius, čia tiesiog mano autentiškumo ilgesys kalba)
Jei tokie puslapiai tebeegzistuoja – jie jau nepasirodo pirmuose 12 google paieškos puslapių, kas ir toliau žudo šį ir taip mirštantį meną. Bet, kad ir kaip ilgiuosi to vizualinės stimuliacijos pertekliaus, nesiilgiu neteisingos informacijos. Nuo tokių nišinių dalykų, kaip Oni video žaidimo veikėjai, teiginio, kad Muro yra Mai tėvas. Iki tokių kur kas labiau paplitusių, kaip Sailor Moon veikėjų Haruka ir Michiru santykiai: Vakaruose pakoregavo, kad jos tik pusseserės. Taip, turbūt tik kambariokės ir geriausios draugės, tikrai, neabejojam. Dabar gi visi tiek dot wiki ir dot fandom domenų puslapiai yra varomi bent kelių fanų, dažnai netgi su kūrėjų palaiminimais, tad klaidos ir neteisinga informacija gali būti greitai patikrinta ir pataisyta. O visgi, kartais tiesiog negaliu nesiilgėti individualumo. Tų gerų senų laikų, kai galėjai paspausti „filtruoti nuo naujausių“ ir kai labai ten nereikėjo žiūrėt, kas gi įrašo autorius.
Na, o kas liečia chronologiją, tai nežinau, kaip ir apsakyt jaučiamą erzulį. Geriausias ir blogiausias to pavyzdys yra Meta: Instagram.
Būdavo, atsidarai kokią nors gairę ir spaudi „naujausias“. Pasidžiaugi po dienos žmonių įkeltais įrašais, postais, randi gal kažką naujo, kokį menininką ar žmogų su gražia estetika, kad pasekti, prasiskaidrinti savo feed‘ą. Dabar gi turi „for you“ skiltį ir dar kelias visiškai nenaudingas (įrašus su muzika stumia, kaip reel‘sus, vietoj to, kad šie du dalykai liktų atskirti, naudotojo patogumui). Tame „for you“, tipo skirtame tau, nelabai kas keičiasi. Pirmiausia gauni tai, kas gairėje buvo populiariausia, kas, jiems brukant peržiūras, taip ir laikosi populiariausiuose. Jei randi kažką įkelto šviežiau – sveikinu, laimės dalykas, bet ir absoliutus atsitiktinumas. Baisiau yra tik ko nors ieškoti gairėje, į kurią dar neteko žiūrėti, nes va tada ir nukrinta ta visa ką dengianti užuolaida. Pilna genAI šiukšlių, botų ir kitokio absoliutaus, dažnai suvogto, sugeneruoto, ar kitaip nuvalkioto šlamšto. Norėjai čia kažko? Nepasisekė, eik kitur. Aš jau beveik neabejoju, kad Zuckui tiesiog labiau patinka DI, o ne gyvi žmonės, tai ir mums tą patį bruka, te va, draugaukit.
Ilgiuos, kai parodyti savo asmenybę buvo svarbiau, nei sukurti viralinį postą.
Ego Noctis Naktigonė 