Kai rašau šį įrašą, esu sužaidęs du su puse Incredible Dracula serijos žaidimus. Chasing Love, The Last Call ir pusę Family Secret. Linksmi, bet greit nusibosta. Pilni tėvuko bajerių stiliaus humoro. Tai, einam, papasakosiu.
Įsijungiau pirmą žaidimą ne visai žinodamas kas čia dabar bus. Nei žaidimo nuotraukos, nei video man pakankamai gero vizualo nesuteikė, tad už stalo žaidimo stiliaus pagrindų ten tikrai galėjo būti bet kas. Šį kartą slėpėsi resursų tvarkymas. Kas, neabejoju, parašyta jo aprašyme, tai galėjau taip labai ir nesistebėt, bet retai juos kada skaitau. Taip, naudotojo klaida. Ar pasitaisysiu? Turbūt ne.
Mes, kaip pats Grafas Drakula, vadovaujam nuo vieno iki trijų gūlių (zombių), kad už mus nudirbtų tuos nugarą lenkiančius darbus. Surinktų resursus, nuneštų juos kur reikia, pastatytų gamyklas, jas patobulintų ir įvykdytų žemėlapyje iškilusių problemų sprendimo užduotis. Už darbą jiems atsilyginame maistu, kuris yra bene identiškas resursas, tad ir susirenka taip pat. Pasiskaičiuoti prioritetus reikės tik tais atvejais, kai nėra to ar ano dalyko pertekliaus. Žemėlapio dalys – suskirstytos į lygius, kuriuose mus pasitinka koks nors NPC, su įvairiais prašymais padėti. Mes, žinoma, sutinkame. Gal ir ne visada savo valia, bet, ei. Kartais tarp kliūčių pasitaiko ir medžiotojų bei policininkų (nu nes acab), bet gūliai ir su jais gali susitvarkyti. Viskas paprasta, pakankamai įdomu, kad kabintų, bet ir pakankamai ramu, kad išjungt garsą ir pasileist YouTube ar audio knygą. Pasidžiaugsiu, nes jau pasivijau visas interneto dramas bei radau porą labai gerų kanalų apie žaidimus (ne apžvalgos, bet daugiau tiesiog atsižvelgimai į aspektus, pvz Cyberpunk 2077 vandens arba maisto situaciją). Ir, pasiguosiu, kad mano „to watch“ jau vėl per penkiasdešimt išsaugotų vaizdo įrašų.
Istorijos – kvailokos ir tuo kvailumu gal net juokingos, bet būtent dėl tų tėvuko bajerių dabar net nežinau gi kokiai demografijai, auditorijai, šie žaidimai yra skirti. Nu nes abejoju ar „cha cha, žmona – blogai“ demografija žaistų video žaidimus. Čia, beje, norėčiau pabrėžti, jog puikiai suprantu, kad jokia karta nėra homogeniška ir visuose yra tiek puikių, tiek ir blogų žmonių.
Kiekvienas žaidimas prasideda kokia nors temine istorija, kuri apibrėžia pagrindinį bėgimo per žemėlapio lygius priežastį. Pirmajame, Chasing Love, Drakulą apgavo „catfish“ pažinčių puslapyje. Bajeris tame, kad atėjusi moteris buvo apkūnesnė, nei jos foto (plaukų spalva būt negalėjo, nu nes niekas nėr ant tiek bukas). Šį vampyro patirtą šoką seka jo komentaras apie tai, kaip ši mirtingoji dabar bandys pavogti jo laisvę, bei krenkštelėjimas apie jos abejotiną grožį. Matot, ką turėjau omeny? Antras žaidimas kiek tiesmukesnis, Princesė (ta mergina iš pirmo žaidimo) ir Drakula iš vien kovoja prieš telefono kompanijas, nes šie – hipnotizuoja žmones. Telefonas yra blogai, tos nelemtos technologijos! O trečiame Drakulos ir jo žmonos namus lanko uošviai, tad Drakula tuoj pat randa priežastį pasišalinti ir susitikimą praleisti. Nu, nes uošviai, cha cha, blogai.
Idėją lyg ir suprantu. Drakula gi labai senas, tai kodėl gi jo nevaizduoti, kaip 80-ųjų sitcom‘inio tėvuko, kur bijo, kad žmona, neduok die, bus stora, tai veda Elviros atitikmenį (jei žinot, tai žinot), nemėgsta uošvių ir nesupranta, kaip veikia technologijos. Priminė senesnes Drakulos iteracijas, kaip pavyzdžiui pirmus kelis Young Dracula sezonus. Vienintelė tikra problema šiuose žaidimuose, nu nes pripažinkim, tos istorijos tikrai nebus tai, dėl ko žaistumėte, yra ta, kad jie labai greit nusibosta. Esu pusiaukelėj per trečią ir jau daugiau nebenoriu, nemeluosiu.
Iš geresnės pusės, šios istorijos turi ir labai mielų aspektų. Pavyzdžiui, pirmame žaidime, jo pabaigoje, Princesė randa sau tinkamesnį vyrą. Antrame ji ir Drakula – puikūs draugai ir kovoja iš vien. Ir čia, Princesė, ateina, kaip gelbėtoja, lupt kailių, kurių pats Drakula neįveiktų. Visada smagu matyti vyrą ir moterį patapus draugais, nes deja pažįstu per daug tokių, kurie nesugebėtų taip. Meilės niekam negailiu, bet kai 2025-ieji, o jūs kažko neapgalvoję ir tikrai žinodami, kad nemokėsit su jokiu buvusiu(a) likt draugais vis tiek rizikuojat ir susimetat su grupės draugais, tada išsiskiriat ir pastatot visų mūsų draugystę ant ledo, tai, sorry, bet jau metas į terapiją kokią. Trečio žaidimo dar nepabaigiau, tai ir rezoliucijos dar nemačiau, bet viliuosi, kad irgi bus kas nors mielo. Moralei palaikyti galit paimt man kavos, ačiū~
Ego Noctis Naktigonė 