Grand Theft Auto 5 yra vienas mano visų laikų mylimiausių žaidimų, kurio Online rėžimą žaidžiu iki šiol. Ir ne, jei manote, kad Online žaidėjai kaip nors prisideda prie GTA 6 neišleidimo, tai esat mulkiai. Viena: prie žaidimų dirba skirtingos grupės, dedikuotos tam tikriems darbams. Antra: GTA 6 išleidimui reikia finansavimo, o GTA 5 vis dar yra pelninga pinigo karvė. Tostas ir PS5 turėtojams, kurie nusipirko visą naują GTA 5 kopiją, toliau prisidėdami prie GTA 6 gamybos. O jeigu tokios nesąmonės visgi negalvojot ir tebeskaitot: leiskit man papasakot jums apie vieną naujesnių Money Fronts darbų, Mr. Faber klientus.
Prisijungęs prie GTA 5 kažko ten labai neplanavau, maniau pažiūrėsiu kur nauja perkama vieta, gal pasidarysiu vieną kitą savo alter ego screenshot‘ą, tada gyvūnų fotografijos darbelį. Vietoje to, Madrazo pilnumoj įtraukė į šį darbą, liepęs nešt subinę vieton, kur supažindino su ponu Faber ir jo mielu asistentu – Raf De Angelis.
Madrazo paaiškina, kad šie žmonės prašė kontakto ne su bet kuo, kas galėtų padėti, bet konkrečiai su jumis. O jiedu, tuo tarpu, nutapo tokią abstrakčią darbo idėją. Sutikę tapti partneriais, gausite nusipirkti naujų operacijų bazę, vos per gatvę nuo striptizo klubo, o mano atveju ir kaimynystėje nuo partnerio automobilių taisyklos. Raf pereis dirbti jums: ponas Faber pasakė, kad jūs – bosas, tai jūs – bosas.
Plovykloje gauname trijų tipų darbus. Na, daugiau, bet susitelkim į tuos tris. Pirmas: paprasti darbeliai gauti šiek tiek pinigo kitiems reikalams, anot Raf, tai tarsi natūralios tvarkos, kur jūs esate viršuje, atstatymas. Antras: rimtesni darbeliai pono Faber klientams. Čia idėja, kad juos darome ponui Faber nė neprašius, nes taip biznis veikia geriausiai. Šie darbai į jus atsuka daugiau akių ir veikia labiau kaip heist misijos, į kurias galima pasikviesti dar iki trijų draugų ar prašalaičių. Visa tai veda prie trečio, paprasčiausio darbelio, t.y. automobilių plovimo, nu nes reikia gi praplauti tuos pinigėlius. Kol kas sužaidžiau visus tris po du kart ir nors kažko ten labai naujo nepateikė (bet buvo), vis tiek buvo smagu. Mėgstamiausia dalis gal tik visgi pats Raf veikėjas. Jis informuotas apie jūsų veikėjo istoriją, ką veikėte, ką turite, ką pažįstate. Taip pat gali suteikti daugiau informacijos, užuominų, nei daug kitų turėtų kolegų. Bet, smagiausias tai jo tas abiem lytims (nebinarinio veikėjo nėra, bet kadangi protagonistai nėra įgarsinti, manau ką nors susikurpti vis tiek galėtumėt) jaučiamas susižavėjimas. Vienas misijas užbaigia „okay, you beautiful thing“, kitas pradeda „you got this, hot stuff“. Jau neminint labai akivaizdžiai išreiškiamo drovumo, kai pačiam tenka į jus kreiptis pagalbos. Žiūrėkit, aš – panseksualus (t.y. žmogaus lytis potraukiui man visiškai nesvarbi, tik pats asmuo, asmenybė), nors gal šiek tiek labiau vertinu vyriškai save pateikiančius asmenis (nebūtinai vyrus), tai kažko tokio GTA man tikrai labai norėjosi ir trūko. Vienintelės tokios interakcijos jame buvo Trevoro rėkimas „why aren‘t you afraid of me??“ ir Lesterio juokelis paskambinus „guess you‘re not calling for a backrub?“ – ar tai – pasiūlymas, m? Tai taip vat. Linksminuosi Money Fronts papildyme. Jei ką dar įdomaus pastebėsiu – parašysiu daugiau.
Toliau, Crime Scene Cleaner išleido dviejų rėžimų atnaujinimą. Kažkoks ten „True Cleaner“ ir „Nightmare Mode“, tai jei neištrynėt išsaugotų failų, galit tuoj pat imtis darbo. Kur ankščiau atvykdavote į nusikaltimo vietą ir atsiriboję nuo visko – surinkdavot įkalčius, išplaudavot kraują, ir pašalindavot kūnus, dabar gi tokios prabangos neturėsit. Vietoje įkalčių mūsų mylimas veikėjas randa sapnų gaudykles, kurios, nori nenori, parodo kas čia įvyko iki aplink gulinčių asmenų mirties.
Taip, gausit peržaist visas misijas ir jas pamatyti iš šiek tiek kitokios pusės. Taip pat, kaip rinkot kasetes, dabar dar reikės rasti ir diskus. Labai džiaugiuosi gavęs rimtą priežastį peržaisti Crime Scene Cleaner, tai – vienas mėgstamiausių mano žaidimų ir žaidimų tipų. Taip, Viscera Cleanup Detail irgi žaidžiau ir labai laukiu naujinių.
Na ir paskutinis atnaujinimas, pabaigiau žaisti žaidimą pavadinimu Dude, Stop. Kažkada, labai seniai, gavau jį dovanų. Man labai entuziastingai pasakojo, koks jis – juokingas ir kaip linksma erzinti žaidimo vedėją. Pats nelikau labai sužavėtas. Gauni nuo vieno iki trijų pasirinkimų labai linijinėje istorijoje, su idėja, kad arba padarysi gerai, arba blogai, ir tiek. Kaip žaidimas – tikrai neblogas, bet sau pirkęs nebūčiau.
Ego Noctis Naktigonė 