Cloudpunk yra mano visų laikų mylimiausias žaidimas, sukurtas vokiečių gamintojo, Ion Lands. Be galo geras kiberpanko nuotykis, varomas užkabinančios istorijos, kuri įtrauks, o tada nustums ant kėdės krašto, mat teks bėgti iš karštų situacijų, daryti gyvybės ar mirties sprendimus, lenktyniauti siauromis, šviesomis žibančiomis ar bene juodomis nuo tamsos gatvelėmis, ar, netgi, tiesiog pristatyti dar vieną nelabai ten aiškų kokį siuntinuką, kur gal tiksi, gal dvokia, o gal jau ir jus svaigina. Nivalio (Nivalis) miestas savo istoriją jums papasakos per savo žmones ir ji išvers iš koto.
Ranija (Rania), mūsų valdoma protagonistė, imigravo į Nivalį bėgdama iš Rytinės Peninsulos, nuo Skolų Korporacijos (skolų ryklių). Šalia jos, ištikimas draugas Camus, personifikuoto šuns DI, šiuo metu gavęs šiek tiek vietos Ranijos skraidančio automobilio, hovos, programinės įrangos pakuotėje, iki ji nupirks jam naują šuns kūną, mat senąjį… Teko skubiai parduoti. Žaidimą pradedame pirma naktine pamaina naujame Ranijos darbe, beveik legalioje pristatymo paslaugų įmonėje pavadinimu Cloudpunk, kur ji – vežios žmones ir siuntinius. Atrodo lyg ir paprasta, lyg ir aišku. Pradžioje – taip ir yra, siuntinukas ten, siuntinukas šen, šis reikia kad paskubėtų, o tas… O va tas įtartinas, tiksi, zyzia. Vienas dalykas veda prie kito ir Ranija, t.y. mes, jau lekiame strimgalviais į mirtiną situaciją, kur spręsime žmonių likimus. Kalbėsimės su nepažįstamaisiais, nusikaltėliais, androidais, korporacijų bosais, pamišėliais, slaptomis organizacijomis ir viso miesto DI. Rungtyniausime su laiku, žmonėmis ir virusais. Stebėsime į jūrą grimztantį miestą ir galvosime ar verta leisti jam išgyventi, su tiek tamsių tiesų, bei dar tamsesnių paslapčių.
Nivalį galima tyrinėti tiek automobiliu, tiek ir pėsčiomis. Ir nors grafikos iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistokos, pažadu, atmosfera pranoksta absoliučiai viską. Nuo muzikos, iki akis badančių šviesų, bei sustoti priversiančių nugirstų reklamų, galimų tik distopiniame pasaulyje. Istorija Ranijai pasakojama per Nivalio gyventojus, tad labai verta kalbėtis su kiekvienu ikonėle pažymėtu asmeniu, nes prašalaičių daug, bet žymimi tik tam tikri. Verta rinkti daiktus, nereikalingus – parduoti, nes reikės ir kuro užsipilti, ir automobilį, jei apdaužėt, pataisyti. Kvestų tikrai daug, tiek tiesioginių, iš pagrindinės istorijos, tiek šalutinių, ir jos visos vienodai labai geros. Žaidimo pabaigoje, kaip ir Ranija, kuriai visa tai nutiko per vieną naktį, vieną pamainą, kad ir kiek pertraukų turėjau, jaučiausi pavargęs. Ne nuo žaidimo, bet nuo visų sprendimo svorio, va taip tiesiog, ant pečių, ant galvos. Ar tikrai teisingai padariau?…
Labai rekomenduoju. Žaidimas – atmosferiškas, bet per daug nereikalauja. Geriau žaidžiasi pulteliu, bet tikrai nesunku ir klaviatūra. Yra ir labai geras DLC, kurį tikrai pirksite, jei tik sužaisite visą šį, vertas kiekvieno cento. O dar bus ir kitas, pilnas žaidimas, pavadintas tiesiog Nivalis, kuriame paprasčiausiai dirbsime. Bet, ei… Ranija irgi turėjo „paprasčiausiai“ dirbti.
Ego Noctis Naktigonė 